Pasiruošimai žiemai

Artėjant žiemai vairuotojus kasmet užgriūva aibė galvosūkių. Ką daryti, kad automobilio ratai kelyje nešliuožtų lyg čiuožykloje, kad kiekvieną rytą neprakaituotumėte paleisdami variklį, kad neužgaišintų užšalusios durelės ar nerasotų langai? Bene daugiausia mįslių vairuotojui prieš žiemos sezoną užmena padangos. Pirkti naujas ar ieškoti senų gerų? Rinktis dygliuotas ar be dyglių? Laukti lapkričio 10-osios ar automobilį „perauti” jau per pirmąsias rudens šalnas?Keisti padangas dabar ar laukti lapkričio 1-osios?  Nedygliuotomis žieminėmis padangomis reikėtų pasirūpinti anksčiau, nes esant žemai temperatūrai vasarinių padangų gumos mišinys sukietėja ir važiuoti nebesaugu. Keisti padangas patartina ir dėl didžiulių eilių, kurios prasideda prieš lapkričio 1-ąją. Temperatūrai nukritus iki +5 laipsnių, patariama keisti padangas žieminėmis. Didžiausių problemų kyla vairuotojams, kurie renkasi dygliuotas padangas. Mat Lietuvoje pereinamasis laikotarpis trumpas – nuo lapkričio 1 iki 10 dienos. Latviams ir estams šioje srityje labiau pasisekė, nes padangoms pasikeisti vieniems paliktas mėnuo, kitiems – pusantro. Tačiau iškritus sniegui tikriausiai nė vienas pareigūnas nesiryš skirti baudos vairuotojui, uždėjusiam automobiliui dygliuotas padangas. – Dygliuota ar nedygliuota? – Į šį klausimą atsakymas gautas dar 2004 metais Maskvoje. Naujausias padangas išbandę specialistai sutartinai pripažino – saugiau važiuoti dygliuotomis padangomis. Nedygliuotos turi vienintelį pranašumą – kelia mažiau triukšmo. – Geriau siauresnės ar aukštesnės? – Lietuvos keliuose ir vasarą nerekomenduojama važinėti itin plačiomis ir žemo profilio padangomis. O žiemą pavojų dar daugiau, nes stipriau pasnigus keliuose atsiranda provėžų. Tokiame kelyje automobilį plačiomis padangomis suvaldyti gerokai sunkiau. Todėl patartina rinktis siauresnes ir aukštesnio profilio padangas. Jos geriau išstumia šlapio sniego košę, todėl gerėja ir padangos sukibimas su kelio danga. Be to, tokia padanga sugeria dalį smūgių, todėl duobėtuose keliuose ne taip gadinama važiuoklė. – Per kelerius metus pasensta padangos? – Rekomenduojama pirkti naujas padangas, kurios buvo pagamintos ne seniau nei prieš trejus metus. – Ar svarbu greičio indeksas? – Lietuvos keliuose didžiausias leistinas greitis – 130 km/val., todėl vaikytis padangų, pažymėtų didesniu greičio indeksu, neverta. Greičio indeksas reiškia, kad padangos konstrukcija leidžia važiuoti tam tikru greičiu. – Kaip išsirinkti iš gausybės gamintojų? – Patartina rinktis žinomus gamintojus, kurie kurdami naujus gaminius investuoja didžiules sumas į saugumą. Kiekvienas didelis koncernas – „Goodyear”, „Michelin”, „Continental” ar „Bridgestone” – turi ne po vieną gaminių liniją. Pavyzdžiui, „Goodyear” dar gamina padangas „Sava”, „Dunlop”, „Fulda”, „Kelly”.  Pirmiausia reikėtų rinktis Europos gamintoją, nes Azijos ar JAV rinkose keliami visiškai kiti reikalavimai. Pavyzdžiui, Japonijoje padangos turi labai gerai sukibti su danga, todėl gaminamos minkštesnės. Jungtinėse Amerikos Valstijose pirmenybė teikiama ridai, todėl naudojamas kietesnės gumos mišinys. – Kiek skiriasi geriausių ir ekonominės klasės padangų kaina? – „Goodyear” gaminamų „Kelly” 15 colių padangų komplektas kainuoja apie 200 eurų. Tuo tarpu pernai iš 18 testų net 17 laimėjusios ir geriausiomis žieminėmis nedygliuotomis padangomis pripažintos „Goodyear UltraGrip Ice +” kainuoja apie 75 eurų. Tad už kiek daugiau nei 290 eurų galima įsigyti gaminį Nr.1. Panašiai kainuotų ir naujausios padangos „Dunlop SP Ice Sport”, pagamintos iš to paties „UltraGrip Ice+” gumos mišinio. – Ant kurios ašies montuoti mažiau nudilusias padangas? – Dažniausiai patariama padangas ne tokiu nudilusiu protektoriumi montuoti ant priekinės automobilio ašies. Tuo tarpu specialistai dėl saugumo pataria geresnes padangas mauti ant galinių ratų – tada automobilis kelyje bus gerokai stabilesnis. – Gal verta rinktis pigesnes iš Vakarų šalių atvežtas mažai važinėtas padangas? – Tokių padangų rinkoje labai mažai. Dažniausiai vakariečiai išmeta padangas su 5–7 mm protektoriumi. Lietuvoje leidžiama važinėti žieminėmis padangomis, kurių protektorius ne mažesnis nei 3 mm, bet testai rodo, jog padanga su 5 mm protektoriumi yra išsaugojusi tik 30 proc. savo pirminių savybių. – Gal naujas padangas verta pirkti ne rudenį, o pavasarį? – Anksčiau ši taisyklė galiojo, bet per sunkmetį buvo uždaryta nemažai gamyklų, todėl padangų net trūksta. Ypač 17, 18 colių ir didesnių. Taip nutiko ir dėl smarkiai besiplečiančios Azijos rinkos, ir dėl Vakarų šalyse įvestų papildomų saugumo reikalavimų. Dabar avariją Vokietijoje padaręs vairuotojas nebus baudžiamas, bet ir negaus draudimo išmokos paaiškėjus, kad slidžiu keliu važiavo vasarinėmis padangomis. – Gal išeitis – universaliosios padangos? – Universaliosios (M+S) padangos Lietuvoje nerekomenduojamos, nes jos skirtos ne tokio atšiauraus klimato šalims. Taip pat nerekomenduojamos itin minkštos žieminės padangos, nes jos prastai stabdo šlapiame kelyje. Tokios padangos siūlomos automobiliui, kuris žiemą beveik neišvažiuoja iš miesto. – Kiek gramų svarelių galima naudoti balansuojant padangas? – Balansuojant lengvojo automobilio ratą, svarelių svoris neturėtų viršyti 100 g. Be to, vienoje – tiek išorinėje, tiek vidinėje – rato pusėje svarelių neturi būti daugiau kaip 60 g. Namų darbai prieš žiemą Būtinai pasitikrinkite stabdžių sistemą. Šiltuoju metų laiku ne taip aktualu, ar ratai stabdo tolygiai. Žiemą gali pakakti ir nedidelio nuokrypio nuo normos, kad atsidurtumėte greta kelio. Vizuali stabdžių sistemos apžiūra naudos neduos, todėl šį darbą reikėtų patikėti serviso meistrams. Jie įvertins ir stabdžių diskų bei trinkelių būklę, ir stabdymo efektyvumą. Aušinimo sistemoje negali būti nei vandens, nei pernelyg atskiesto aušinimo skysčio. Ar aušinimo skystis pakankamai atsparus šalčiui, nesunkiai bus patikrinta bet kuriame servise. Tiesa, jei nepylėte į sistemą vandens, pakaktų nupilti maždaug litrą aušinimo skysčio ir įpilti tiek pat koncentrato. Antifrizo koncentracija turi būti ne mažesnė kaip 40 proc. Pakeiskite langų skystį neužšąlančiu. Sutaupyti pavyks, jei pirksite skysčio koncentratą ir patys jį skiesite vandeniu. Įvertinkite stiklo valytuvus. Jei pasidėvėjusi tik gumelė, galima pačiam nesunkiai pakeisti tik ją. Jei guma tolygiai nebeprisispaudžia prie stiklo, keiskite valytuvą. Taupyti neverta – netvarkingas valytuvas subraižys stiklą, o jį pakeisti kainuos gerokai brangiau. Be to, geras valytuvas langą nuvalo greičiau, todėl sunaudosite mažiau ploviklio. Pilkite skystesnę alyvą. Keisti variklio alyvą prieš šąlant nėra būtinybės. Tačiau jei iš tikrųjų metas ją keisti, žiemai rinkitės mažiau klampią (pvz., 5W40). Tada variklį per šalčius paleisti bus šiek tiek lengviau. Ši taisyklė netinka, jei variklis linkęs „valgyti” tepalą. Patikrinkite akumuliatoriaus ir generatoriaus būklę. Atšalus orams akumuliatoriui tenka ypač didelė apkrova. Jei per pirmąjį šaltuką akumuliatorius išsikrovė visiškai, tikėtina, kad jo prikelti iš mirusiųjų nebepavyks. Naują akumuliatorių prijungęs meistras garantinį taloną išrašys tik įvertinęs, kaip veikia generatorius. Įsitikinkite, ar tinkamai prijungtas „masės” laidas nuo kėbulo iki variklio. Šis menkniekis gali pridaryti nemažai nemalonumų – kais laidai, nesuks starteris, neveiks akumuliatorius. Įvertinkite degalų ir oro filtrus. Jei artėja metas juos keisti, neatidėliokite kitų metų pradžiai. Investuoti keliasdešimt litų atsipirks labai greitai – gerokai sumažės degalų sąnaudos. Dyzelinu varomo automobilio šeimininkui būtina pasirūpinti ne tik pripilti baką žiemai skirtų degalų, bet ir įvertinti kaitinimo žvakių darbą. Dėl vienos prastai dirbančios žvakės galite būti priverstas prisiminti važiavimo visuomeniniu transportu nepatogumus. Įvertinkite žibintus. Žiemą ypač svarbu gerai ir tolygiai kelią apšviečiantys žibintai. Tad vertėtų patikrinti, ar nereikia senų lempučių keisti naujomis. Neverta žavėtis galingesnėmis lemputėmis, nei numatė gamintojas. Pernelyg ryški šviesa gali apakinti priešpriešiais atvažiuojantį vairuotoją ir sukelti avariją. Be to, tokioms lemputėms nepritaikytas nei generatorius, nei žibinto reflektorius. Sutepkite spyneles ir apsaugines durelių gumas. Per pirmąsias šalnas dažnai užšąla spynelės, todėl tenka ilgai kuistis, kol atrakinamas automobilis. Lašas grafitinio aliejaus apsaugos nuo šio nepatogumo. Būtina sutepti ir apsaugines durelių gumas. Joms tiks tiek purškiamasis, tiek tepamasis silikono tepalas. Dauguma automobilių gamintojų duoda nemažą garantiją nuo kėbulo korozijos. Prieš žiemą galima apatinę kėbulo dalį ir ratų arkas padengti antikorozine danga. Tiesa, automobilis nuo druskų apsaugomas ir plaunant šampūnu su vašku. Langų rasojimo galima išvengti iš vidaus patepus stiklą specialiais kondensavimą mažinančiais skysčiais. Langai ne taip rasos, jei nuo jų kruopščiai nuvalysite dulkes, tabako dūmų nuosėdas.

Žiemą keičiasi automobilio eksploatavimo sąlygos, todėl reikia pasirūpinti ne tik padangomis. Vairuotojai turėtų atkreipti dėmesį ir į kitus svarbius dalykus. 

Valytuvai. Rudenį ir žiemą jie naudojami kur kas dažniau, purvas ir druska nuo stiklo senais valytuvais nusivalo prasčiau. Tai mažina matomumą, blaško vairuotojo dėmesį, ypač tamsiuoju paros metu.

Langų apiplovimo skystis. Patartina naudoti tik kokybišką langų apiplovimo skystį, kurio užšalimo temperatūra yra ne žemesnė nei –22 C. Kokybiškas skystis neleis susidaryti riebalų plėvelei. Paprastai jo gamyboje naudojamas filtruotas vanduo, neleidžiantis sistemoje susidaryti kalkių nuosėdoms. Taip pat langų skystis papildomas plaunamosiomis ir apsauginėmis medžiagomis, saugančiomis automobilio apdailos detales. Kad langų plovimo skystis neužšaltų, naudojamas etilo alkoholis, todėl jis turi ir specifinį alkoholio kvapą. Tiesa, kai kurie gamintojai langų plovikliui naudoja bekvapį metilo alkoholį, kuris yra labai nuodingas. 

Variklio aušinimo skystis. Automobilio eksploatavimo metu aušinimo skystis praranda savo savybes, todėl prieš kiekvieną žiemą būtina patikrinti jo koncentraciją. Verta pažymėti, kad naujesniuose automobiliuose naudojamą aušinimo skystį rekomenduojama keisti kas 3–5 metus. Renkantis aušinimo skystį būtina atsižvelgti į automobilio gamintojo reikalavimus. Netinkamo skysčio naudojimas gali pakenkti automobilio aušinimo sistemai ir varikliui.

Dyzeliniai varikliai. Didesnės problemos dėl specifinių degalų ir variklio techninių savybių ištinka automobilius su dyzeliniais varikliais, todėl prieš žiemą rekomenduojama pakeisti degalų filtrą. Ypač tai aktualu automobiliams, kurių degalų sistemos konstrukcijoje nėra degalų filtro pašildymo funkcijos (dėl to gali užšalti filtre atsiradęs vanduo). Įvertinus vidutinį Lietuvos automobilių parko amžių, galima daryti prielaidą, kad automobilių be pašildymo sistemos yra dauguma. Vienas svarbiausių dyzelinio variklio komponentų yra žvakės. Neveikiančios ar prastai veikiančios kaitinimo žvakės turi įtakos ne tik užvedant automobilį, bet ir variklio darbui, padidėja degalų sąnaudos.

Akumuliatorius. Dar neatėjus šalčiams reikėtų patikrinti akumuliatoriaus būklę, generatoriaus įtampą, ar nesioksidavę poliai ir laidai, patikrinti elektrolito lygį ir tankį. Kitaip vieną rytą po šaltos nakties gali laukti nemaloni staigmena. Jeigu reikia keisti akumuliatorių, rekomenduojama pasirinkti didesnės talpos (Ah) ir startinės paleidimo srovės (A). Esant žemai temperatūrai, akumuliatoriaus startinė paleidimo srovė gerokai sumažėja. Kadangi akumuliatorius perkamas ne vieneriems metams, rekomenduojama rinktis didžiausio pasaulyje jų gamintojų „Bosch”, „Varta” produkciją. Taip pat renkantis akumuliatorių verta atkreipti dėmesį į suteikiamą garantinį laikotarpį – tai atspindi jo kokybę ir patikimumą. (LR)